Tvarumas – tai ne tik gyvenimo būdas, tai – gyvenimo filosofija, kuri tausoja gamtą, jos išteklius, skatina vartoti mažiau. Dažnai net nesusimąstome kaip mūsų kasdieniai veiksmai kenkia gamtai – išmetamosios dujos, aerozoliai, šiukšlės ir kt. Norėtumėte gyventi harmonijoje su gamta, bet nežinote nuo kokių pokyčių pradėti? Pateiksime Jums kelis labai paprastus žingsnius.
Pagrindinės sritys apibrėžiančios tvarumą – 5R‘s (angl.): atsisakyti (refuse), sumažinti (reduce), panaudoti dar kartą (reuse), kompostuoti (rot), perdirbti (recycle).
Apie kiekvieną iš jų pakalbėsime plačiau.
Sumažinti – galvojant paprastai – visko naudoti mažiau, pavyzdžiui:
· Valantis dantis, muilinant plaukus ar kūną – užsukti vandenį.
· Be reikalo nepalikti įjungtos šviesos kambaryje, vietoje kaitrinių lempučių naudoti LED, kurios šviečia iki 50 kartų ilgiau.
· Nepalikti nenaudojamų įkrovimo įrenginių rozetėse.
· Valgyti mažiau mėsos, nes būtent gyvulių auginimas itin teršia gamtą anglies dioksido dujomis.
· Ofise nenaudoti/naudoti mažiau popieriaus.
· Daugiau keliauti pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar kt., padėkos ne tik piniginė, bet ir pagerės fizinė sveikata, sumažinsite išmetamųjų dujų kiekį.
Atsisakyti – labai artima sritis sumažinti, tačiau čia kalbame apie naujų produktų įsigijimą:
· Ar tikrai reikalinga dar viena suknelė, kelnės, batai ar kitas drabužis? O gal tai tik impulsyvus apsipirkimas?
· Ar tikrai reikalingas naujausias iPhone modelis, kai rankose laikome puikiai veikiantį praeitų metų modelį?
· O gal vietoj dar vieno plastikinio vandens buteliuko prisipilkime gertuvę vandens iš krano? Juk Lietuvoje tiekiamas vanduo itin švarus lyginant su kitomis šalimis.
· Atsisakyti vienkartinių produktų, tokių kaip kavos/arbatos puodeliai, skutimosi peiliukai ar dantų šepetėliai, kurie nėra perdirbami. Daugkartinio naudojimo daiktai ne tik pranašesni savybėmis, bet ir mažiau kenkia gamtai, dažniausiai perdirbami, ilgai naudojami.
Panaudoti dar kartą – prailginti daikto gyvavimo laikotarpį ar jį panaudoti dar ir dar kartą, pavyzdžiui:
· Plastikinius maišelius panaudoti bent kelis kartus, o geriausia jų išvis nenaudoti ar pakeisti medžiaginiais.
· Aprangą pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse, čia galima rasti tikrų „stiliaus perliukų“.
· Nenešiojamus drabužius persiūti į originalaus stiliaus derinius.
· Mainyti daiktus su kitais žmonėmis, atiduoti labdarai ar pan.
· Įvairias plastiko, stiklo pakuotes pritaikyti buityje kaip maisto dėžutes, vazas ar dekoro elementus.
· Daugelis esame įpratę maisto likučius išmesti, tačiau juos galima sušaldyti ir turėti greitą paruoštuką skubant.
Kompostuoti – maisto, organines atliekas, kurios supūva žemėje ir tampa puikia trąša augalams. Tai itin paprasta atlikti gyvenant individualiuose namuose, naudojami kompostavimo konteineriai, kurie savivaldybėse pradėti suteikti nemokamai. Tuo tarpu gyvenantiems daugiabučiuose situacija sudėtingesnė, tik keletoje savivaldybių yra įrengti maisto atliekų konteineriai, tačiau žingsnis po žingsnio einama link to, jog maisto atliekų rūšiavimas visiems bus privalomas. Prie šios srities priskirčiau ir saugių gamtai ir žmogui produktų vartojimą – buitinę chemiją, kosmetikos priemones, kurios lengvai suyra patekusios į nuotekų valymo sistemas, nekenkia gyviems organizmams, neturi agresyvių konservantų ar kitų alergenų.
Perdirbti – visas likusias atliekas rūšiuoti perdirbimui. Tačiau idealu būtų iki šio žingsnio net neprieiti – plastiko atsisakyti, daiktams suteikti “antra gyvenimą”, sumažinti vartojimą. Jei pakuočių nepavyksta atsisakyti – stengtis pasirinkti perdirbamas, nes išmestas plastikas vidutiniškai suyra tik per 500 metų.
Taigi – daug punktų, tačiau visai nesunkiai mažais žingsneliais galime prisidėti prie didžių pokyčių! Nebūkime abejingi 
